Na ndiqni ne facebook
  Diskutim-Hyrja - Repliko - Kërko - Kontakto  
www.bord.gazetakritika.net / Kulturė dhe Art! / Gjuha shqipe e martirizuar edhe nė kuzhinė
Autor Mesazhi juaj
Arjan Kallco
Anëtar
# Postuar më: 12 Dhjetor 2012 05:36 - Modifikuar nga: Arjan Kallco


Proceset shqiptare nė vazhdėn e atyre europiane tė vitit 1989, natyrisht sollėn njė hapje tė Shqipėrisė ndaj botės. Shumė shqiptarė emigruan nė vendet fqinj pėrreth nesh, nė Greqi dhe Itali. Kur kemi lėvizje tė tilla nė masė tė popullsisė nga njė vend nė njė vend tjetėr, sigurisht edhe lidhjet dhe marrėdhėniet me vendin fqinj bėhen edhe mė intensive, jo vetėm nė aspektin human tė fjalės, por edhe mė gjerė nė sferėn e jetės dhe kulturės. Disa prej elementėve tė saj bėhen edhe faktorėt kryesorė tė ndėrkėmbimit midis dy kulturave tona tė lashta, por me njė disnivel tė dukshėm nė kėtė mijėvjeēar tė ri. Aspekti gjuhėsor ėshtė i pari qė futet nė kontakte tė drejtpėrdrejta midis dy qytetarėve tė vendeve pėrkatėse, pasi njerėzit, qė kur ėshtė krijuar bota, komunikojnė pėr tė realizuar synimet dhe pėr tė shkėmbyer pėrvojat e tyre. Nėse njėri prej tyre nuk do ta njihte gjuhėn e tjetrit, detyrimisht komunikimi do tė jetė me gjeste dhe shenja, herė i kapshėm, herė i pakapshėm. Nė momentin qė njėri ia del mbanė qė ta mėsojė gjuhėn, atėhere komunikimi bėhet mė i rrjedhshėm dhe mė i kuptueshėm. Historia e njė italiani qė fliste vetėm nė dialekt dhe kur shkoi tek avokati mori me vete edhe njė pėrkthyes ėshtė tashmė tepėr e njohur. Nga afėrsia territoriale, shpirtėrore dhe mediatike, Shqipėria ėshtė vendi qė mė shumė nė Europė kupton ose flet gjuhėn italiane, aq sa nė takimet ndėrkombėtare mbi gjuhėn, kemi arritur nė konkluzionin se gjuha italiane nuk ėshtė gjuhė e huaj, por gjuha e dytė e shqiptarėve. Statistikat e ofruara nga studiues dhe autoritetet shkencore pohojnė kėtė realitet mė sė miri. Pra shumė shqiptarė qė u gjendėn nė brigjet italiane nė eksodin masiv tė vitit 1991, ishin folės tė mirė tė gjuhės, por kishte tė tjerė qė e kuptonin mjaft mire atė. Pas njė periudhe stabilizimi tė emigrantėve dhe tė lėvizjes sė tyre drejt atdheut mėmė, problemet gjuhėsore shqiptaro-italine morėn njė rrjedhė tjetėr tė kuptueshme, atė tė ndėrveprimit reciprok. Emigrantėt sollėn bashkė me traditat e krahinave italiane edhe tradita dhe zakone qė pėr ne ishin krejt tė panjohura. Lėvizjet e vetė italianėve drejt Shqipėrisė nėnkuptuan edhe eksportin e gjithēkaje tė konsideruar tipike dhe ku identifikoheshin. Ky identifikim pasqyrohej edhe tek detajet mė tė vogla tė jetės sė tyre qė nga ushqimet e deri tek veshjet, pa folur kėtu pėr leksikun e tyre respektiv. Shqiptarėt qė nuk kishin asnjė njohuri pėr gjuhėn, fjalėt e para qė mėsuan ata meshkuj, ishin fjlalėt vulgare tė ligjėrimit tė pėrditshėm, por nga ana tjetėr edhe italianėt po pėrpiqeshin qė tė mėsonin fjalė tė gjuhės sonė nga kontaktet qė kishin me shqiptarėt. Kuptohet se nė njė vizitė apo tryezė tė pėrbashkėt mikse, fjalėt mė tė pėrdorshme tė mirėsjelljes besoj i kanė shkėmbyer nė tė dyja gjuhėt. Kėto janė ēėshtje tė kortezisė midis dy popujve tė civilizuar qė nė shqiptimin e tyre kėrkojnė tė shprehin respektin reciprok ndaj njėri-tjetrit. Fjalėt si gėzuar-cincin; ju lutem-prego; mirėupafshim-ciao; mirėmėngjes-buondi'; ditėn e mirė-buongiorno; natėn e mirė-buonanotte; urime-auguri; tė fala-saluti; burrė-uomo; grua-donna; djali,vajza-figlio/a; nėna-madre; baba-padre edhe nga pėrvoja personale nė Itali, pėrpiqeshin qė t'i mėsonin edhe kolegėt e mi tė Universitetit tė Peruxhas. Por edhe miqtė italianė qė jetuan apo jetojnė pėrkohėsisht nė Shqipėri, veēanėrisht nė Korēė, pavarėsisht sesa fjalė mėsojnė, kanė treguar gjithmonė, pėr arsyet qė shpjegova mė lart, njė interes tė admirueshėm nė mėsimin e shqipes, por edhe tė njohurive mė tė thella gjuhėsore.
Momenti i dytė lidhet me kuzhinėn dhe fjalėt qė pėrdoren nė kuzhinat respektive. Ushqimi ose pjatat qė ne pėrdorim gjatė vahteve nė shtėpitė tona, apo nė restorante janė sigurisht njė element kulturor. Njerėzit nė vend etė ndrysme tė botės nuk ushqehen njėlloj nė tė gjitha kulturat. Parapėlqimi i disa piatave dhe refuzimi i disa tė tjerave e ka thelbin nė origjinėn kulturore dhe pikėrisht tek identiteti i fortė kulturor, sepse ēdo kulture, e njohur apo e panjohur qoftė, ka njė kod sjelljesh qė nė pafundėsinė e zgjedhjeve, privilegjon disa ushqime tipike tradicionale. Komponentėt kryesorė qė e pėrcaktojnė janė gjeografikė, mjedisorė, ekonomikė, historikė dhe ushqyes dhe qė e karakterizojnė vetė kulturėn. Je ajo qė hamė – njė shprehje e lashtė dhe nė fakt ushqimi, mėnyra sesi ushqehemi dhe gatuajmė, u jep ngjyrime konotative tė dallueshme popujve, kulturave dhe shoqėrive, nė bazė tė rrugės qė ka ndjekur tradita e vet e tė ushqyerit. Procesi i integrimit kulturor nė njė vend tė huaj ėshtė i ngadaltė, pėr shkak tė rezistencės qė vetė emigrantėt shfaqin nė kėto shkėmbime kulturore.
Ushqimi, ashtu siē e thamė mė sipėr, si element i identiteti kulturor nė kėtė kalim tė shoqėruar me kriza tė pashmangshme identiteti, pėrpiqet tė ruajė traditėn e pjatave tipike tė vendlindjes. Kjo konsiderohet si njė kontribut nė pohimin e identitetit tė individit, apo tė grupit etnik. Sė dyti sipas edhe sociologėve dhe antropologėve italianė, ushqimi si veprim i strukturuar dhe me kuptim, meqė ėshtė njė moment takimi, vepron ndėrmejtės mes kulturave, duke i dhėnė shtysė integrimit. Sė treti lind njė pyetje mėse legjitime : si dhe nė ēfarė drejtimi pėrzjerrja e kulturave nė njė vend europian, ky ėshtė dhe synimi i kėtij studimi, gjeneron edhe pėrzjerrje kushinash?
Ky kėrkim studimor lidhet ngushtė me kuzhinėn italiane dhe jo nė Itali apo nė faqet e shtypit Italian, por nė faqet e shtypit tonė tė pėrditshėm. Kuzhina italiane vjen nė gjuhėn shqipe me disa varietete shkrimesh tė fjalėve qė vetė kuzhina e pasur italiane solli tek ne. Pėrveē emrave tė lokaleve apo bareve nė reklama qė tashmė bashkėjetojnė me ato shqiptare, angleze, greke, franceze etj, ka edhe emra italianė, edhe nė Korēė. La bella stronzza, La voglia, Pizza Corner, Pizza Romea(janė transformime apo variante nė vendet e tjera), janė disa nga emrat e lokaleve qė do t'i gjesh sapo tė hysh nė qytet dhe tė bėsh njė shėtitje nė tė dy bulevardet qė e rrethojnė qendrėn e tij historike. Por le tė ndalemi shprehimisht tek fjalėt e kuzhinės qė nėse i hedh njė sy disa gazetave, mbetesh i habitur pėr nga mėnyra sesi shkruhen. Njė rol tjetėr pranues me dorėzim pa kushte luajnė edhe mediat vizive qė nė emisionet e tyre nuk i vėnė dot fre pėrdorimit tė fjalėve tė kuzhinės, por edhe shumė fjalėve tė tjera tė pėrdorimit tė pėrditshėm. Me shumė shembuj mund tė renditim fjalėt qė i dėgjojmė nė ekrane nė emisionet qė, nė dukje, janė edhe me tituj krejt brenda atmosferė shqiptare, si E diela shqiptare, E diell, shumė talk shoė pasdite apo edhe emisionet e mbrėmjes e deri natėn vonė.
Kėrkimi nė faqet e gazetės Panorama dhe vecanėrisht nė faqet e ditės sė dielė qė nga viti i kaluar e deri nė shkurt tė kėtij viti, ėshtė kampjonia e njė pėrdorimi tė tyre. Mė poshtė po sjell sipas muajve deri nė fund tė vitit 2011 dhe nė muajt e parė tė vitit 2012, disa nga fjalėt e recetave tė gatimit tė pjatave tipike italiane, por edhe recetat e njė gjuhe mikse midis shqipes dhe italishtes, apo mė mirė tė themi njė Esperanto e kuzhinės. Si shkruhen fjalėt nė kėto receta? Shpesh kėto fjalė qė tashmė kryen sakrilegj sikur tė mos i dish, apo tregojnė se ke mbetur prapa me kohėn, paraqesin vėshtirėsi pėr njerėzit qė nuk e njohin gjuhėn apo kuzhinėn. Do tė duhej njė fjalorth mė vete pas recetave qė edhe shumė amvisa shqiptare tė kenė mundėsinė qė t'i kuptojnė ato dhe tė gjithė pėrbėrėsit e tyre deri nė detaje.

1. Fjalė qė shkruhen nė tingėllimin e shqipes
2. Fjalė qė shkruhen si nė italisht
3. Fjalė qė janė njė rruge e mesme midis tė dy gjuhėve

Tė gjitha fjalėt qė pėrdoren mė ngacmuan qė kėtė fjalorth tė vogėl ta krijoj nga mbledhja e fjalėve tė shkruara e zeza mbi tė bardhė nė gazetėn e pėrditshme Panorama, por edhe nga ndonjė kėshillė praktike qė shfaqet diku pėrbri mes faqeve.
Korrik 2011
Kulinarisė-kuzhinės
Krem solar-krem djellor
Rukola-rrukė/rradhiqe
Marinuar-e fut nė salcė me uthull, verė dhe erėza
Garnimi-shoqėrimi me garniturė
Rikotė-gjizė
Asparag-shpargull
Diskret-i matur
A piatini-nė pjata tė vogla
Marinadė-e pėrgatitur pėr gatim
Darkė gala-festė e madhe/e rėndėsihme
Marinojeni-pėrgatiteni
Kruste-kore
Someliesė-ėmbėlsira
Barbekju-skarė
Degustimi-shijimi
Pancet-proshutė
Trotelini-lloj makaronash ose jufka
Kaneloni-lloj makaronash nė formė tubi
Taliatele-makarona nė formė shiriti
Grana ose parmixhano-lloj kaēkavalli
Mocarel-lloj djathi
Djathė mocarela/parmixhano

Gazeta Sot nė reklamėn nė fund tė saj pėr Restorant Tradicionalin ka njė listė tė menyve dhe kuzhina italiane ėshtė puthuaj padrone. Problemi bėhet mė i qartė nėse u hedh njė sy edhe restoranteve tė tjerė nė disa nga qytetet kryesore shqiptare. Pėrveē problemeve qė lidhen me shkrimin e fjalėve nga gjuha italiane, dalin nė pah edhe gabime ortografike tė vetė gjuhės shqipe. Nė kllapa ėshtė vendosur pikėrisht njė nga zanoret fundorė pėr tė cilėn u debatua edhe nė shtyp, por mendoj se nuk ėshtė ēėshtje msonjohje e gjuhės apo mosredaktim nga ana e redaktorėve pėrkatės tė gazetave. Kėtė fenomen tė gabimeve gjuhėsore tė pafund e sheh shpesh nė tė gjitha faqet e shtypit shqiptar, por realiteti i njė gjuhe absurde tė huazuar pa asnjė kriter edhe nė kuzhinė ėshtė njė faj edhe i vetė Akademisė sonė tė shkencave.

Sallat(ė) rukola parmigiano-rradhiqe, kaēkavall
Sallat rukola, arra, gorgonzola-varietet djathi
Sallat kapreze-tipike e ishullit tė Kaprit
Sallta cezar-emri i Ēezarit

Pasta&Rizoto
Spageti me gjalpė
Spageti aglio, olio e pepperoncino-me udhėr, vaj dhe piper
Spageti bolonjeze-tipike e Bolonjės
Pene arabiata-Lloj makarona pikante
Linguine-gjuhėza
Pene 4 djathra-makarona tubo nė formė paralelpipedi
Taliatele, pana, proshute-makarona shirit, krem
Bugatini alla matrigiana-matriciana
Ravioli-jastėēka
Trotelini-jufka
Rizoto me porcini&funghi-pilaf me kėrpudha

Arjan Th. Kallēo
Pedagog i Gjuhės italiane
Universiteti Fan S. Noli, Korēė


Mesazhi juaj
Bold Style  Italic Style  Underlined Style  Script AutoTab  Zgjidh Ngjyren  Image Link  URL Link  Insert YouTube video  *BbCode    :) ;) :-p :-( (Më shumë) 

 » Emri  » Fjalëkalimi (Harova) 
 Vetëm përdoruesit e rregjistruar mund të postojnë këtu. Shkruaj korrektësisht fjalëkalimin para se të postosh, ose regjistrohu.